Liežuvio diagnostika Tradicinėje Kinų Medicinoje (TKM)

Liežuvio diagnostika Tradicinėje Kinų Medicinoje (TKM)

Kodėl svarbu žiūrėti į liežuvį?
Tradicinėje Kinų Medicinoje (TKM) liežuvis laikomas savotišku vidaus organų veidrodžiu. Jo forma, spalva, apnašos ir judrumas atspindi organizmo vidaus būklę – tai, kas vyksta su krauju, „Qi“ (gyvybine energija), kūno skysčiais, taip pat su vidaus organais.

Pagrindinės liežuvio charakteristikos

1. Liežuvio spalva (benas, 根本 – pagrindinė būklė)

Spalva rodo kraujo, Qi, Yin ir Yang balansą bei šilumos ar šalčio pobūdį:

• Šviesiai blyškus – Qi arba kraujo trūkumas, šaltis, prasta cirkuliacija.

• Rožinis (normalus) – sveikas balansas.

• Ryškiai raudonas – karštis kūne (dažniausiai dėl Yin trūkumo arba išorinės šilumos).

• Tamsiai raudonas – vidinis karštis, gali rodyti „karštį kraujyje“ ar toksinų kaupimąsi.

• Purpurinis arba melsvas – kraujo sąstingis, stagnacija, šaltis arba prasta kraujotaka.

• Pilkas, juodas atspalvos – sunki būklė, ryškus vidinis karštis arba ekstremalus šaltis.

2. Liežuvio forma (rodo kūno medžiagas ir vidaus organų būklę)

• Normali forma – nei per plonas, nei per storas, proporcingas.

• Patinęs – drėgmės ar gleivių perteklius, blužnies/kepenų Qi silpnumas.

• Patinęs su dantų žymėmis šonuose – blužnies Qi trūkumas, drėgmės susikaupimas.

• Plonas – kraujo ar Yin trūkumas.

• Sausas, susiraukšlėjęs – kūno skysčių stoka.

• Įtrūkimai – dažnai Yin trūkumas (ypač jei liežuvis raudonas ir be apnašų).

• Kietas, standus – kraujo sąstingis arba padidėjusi šiluma kūne, blokuojanti Qi.

• Minkštas, suglebęs – Qi ar kraujo silpnumas, išsekimas.

• Trumpas, susitraukęs – šaltis arba šiluma, stipriai blokuojanti judėjimą.

• Ilgas, pernelyg išsikišantis – vidinis karštis arba gleivės, trikdančios Širdį.

3. Liežuvio apnašos (reikšmingiausias virškinimo ir skrandžio Qi rodiklis)

• Plonos, balta danga – normali, sveika.

• Storos, baltos – šaltis, drėgmė, gleivės, ypač jei liežuvis patinęs.

• Storos, geltonos – karštis ir drėgmė, infekcijos, uždegiminiai procesai.

• Pilkos arba juodos – labai sunkios būklės, ekstremalus karštis arba šaltis.

• Sausa danga – skysčių trūkumas, karštis, dehidratacija.

• Apnašų nebuvimas (nuogas liežuvis) – skrandžio Yin ir skysčių trūkumas.

• Apnašų nebuvimas dėmėmis – skrandžio Qi silpimas, gali rodyti lėtinę ligą arba Yin nepakankamumą.

4. Liežuvio danga pagal pasiskirstymą

Liežuvio paviršius atitinka skirtingas organų zonas:

• Priekyje – Širdis ir Plaučiai.

• Viduryje – Blužnis ir Skrandis.

• Šonuose – Kepenys ir Tulžis.

• Gale – Inkstai, šlapimo pūslė, lytinė sistema.

Pavyzdžiui:

• Raudoni šonai – kepenų karštis.

• Balta, stora danga gale – inkstų ar šlapimo pūslės drėgmė/šaltis.

• Geltonos apnašos viduryje – skrandžio karštis.

5. Liežuvio drėgnumas

Atspindi kūno skysčių būklę:

• Normalus, šiek tiek drėgnas – sveika būsena.

• Per daug drėgnas, blizgantis – drėgmės arba gleivių kaupimasis.

• Sausas – Yin arba skysčių trūkumas, karštis.

6. Liežuvio judėjimas ir lankstumas

• Laisvai judantis – normali būklė.

• Drebulys – Qi arba kraujo trūkumas, vidaus vėjas.

• Sustingęs, sunkiai judinamas – gleivės blokuoja arba vidinis vėjas.

• Nuolat iškištas – Širdies Yin silpnumas, karštis, minčių neramumas.

• Nepavyksta iškišti – Qi silpnumas arba stiprus sąstingis.

7. Liežuvio kraujagyslės po liežuviu (varicosity)

Po liežuviu matomos venos gali nurodyti kraujo stagnaciją:

• Normalios, vos matomos – sveika.

• Storos, išsiplėtusios, melsvos – kraujo sąstingis, veninė stazė, lėtinis procesas.

Apibendrinant
Liežuvio diagnostika yra viena iš keturių TKM diagnostikos metodų („žiūrėjimas/stebėjimas, užuodimas, klausimas, jutimas“). Liežuvis leidžia pamatyti tai, ko pacientas kartais dar nejaučia arba nesuvokia. Todėl gydytojas, pažvelgęs į liežuvį, gali papildyti klinikinį vaizdą ir parinkti tinkamiausią gydymą vaistažolėmis.