Lauro lapų paslaptis: ką jie gali pasakyti apie cukrų ir cholesterolį?

Lauro lapas – vienas iš tų prieskonių, apie kuriuos dažniausiai net nesusimąstome. Įmetame jį į sriubą, troškinį ar marinatą, suteikiame patiekalui aromato ir pamirštame. Tačiau mokslininkai į šį paprastą augalą pažvelgė visai kitaip. Viename nedideliame žmogaus tyrime paaiškėjo, kad vos 30 dienų vartojant maltus lauro lapus pasikeitė du svarbūs organizmo rodikliai – gliukozės kiekis kraujyje ir cholesterolio profilis.

Tyrimas, kuris privertė pažvelgti į lauro lapą kitaip

Tyrime dalyvavo 40 žmonių, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu. Jie buvo suskirstyti į keturias grupes. Trys grupės 30 dienų kasdien vartojo po 1, 2 arba 3 gramus maltų lauro lapų, o ketvirtoji grupė gavo placebą.

Svarbi detalė – dalyviai nenutraukė įprasto gydymo nuo diabeto. Tai reiškia, kad mokslininkai tyrė lauro lapų poveikį kaip papildomą priemonę, o ne kaip vaistų pakaitalą.

Po 30 dienų rezultatai tapo įdomūs. Lauro lapų grupėse pastebėti pokyčiai ne tik gliukozės, bet ir lipidų rodikliuose.

Gliukozė sumažėjo iki 26 procentų

Visose trijose lauro lapų grupėse sumažėjo gliukozės kiekis kraujyje nevalgius. Tyrėjai nurodė maždaug 21–26 procentų sumažėjimą, priklausomai nuo vartotos dozės. Tuo metu placebo grupėje reikšmingo pokyčio nenustatyta.

Skaičius atrodo įspūdingai, tačiau jį reikia vertinti tyrimo kontekste. Tai buvo nedidelė, vos 40 žmonių apimanti studija, trukusi tik vieną mėnesį. Todėl šie rezultatai rodo galimą poveikį, bet nėra pakankamas įrodymas teigti, kad lauro lapai gali gydyti diabetą.

Vis dėlto tai buvo pakankamai įdomus rezultatas, kad tyrėjai atkreiptų dėmesį į kitą klausimą: kas vyksta su cholesteroliu?

Dar didesnė staigmena – LDL cholesterolis

Būtent cholesterolio rezultatai yra viena įdomiausių šio tyrimo dalių.

Po 30 dienų bendras cholesterolio kiekis lauro lapų grupėse sumažėjo maždaug 20–24 procentais. Tačiau dar ryškesnis pokytis pastebėtas vertinant LDL cholesterolį, dažnai vadinamą „bloguoju“ cholesteroliu. Jo kiekis sumažėjo maždaug 32–40 procentų.

Tyrime taip pat pastebėtas trigliceridų sumažėjimas, o kai kuriose lauro lapų grupėse padidėjo HDL – vadinamasis „gerasis“ cholesterolis.

Tai reiškia, kad viename nedideliame tyrime lauro lapų vartojimas buvo susijęs ne su vienu, o su keliais palankiais medžiagų apykaitos rodiklių pokyčiais.

Tačiau čia labai svarbu nepadaryti klaidingos išvados. Negalima sakyti, kad kiekvienam žmogui lauro lapai sumažins LDL cholesterolį 40 procentų. Tyrime dalyvavo tik 40 žmonių, todėl rezultatus būtina patvirtinti didesnėse studijose.

Kodėl daugiau lauro lapų nebūtinai reiškia didesnį poveikį?

Tyrėjai išbandė tris dozes – 1, 2 ir 3 gramus per dieną. Iš pirmo žvilgsnio būtų logiška manyti, kad didesnė dozė turėtų sukelti stipresnį poveikį.

Tačiau aiškios taisyklės „kuo daugiau, tuo geriau“ tyrime nenustatyta.

Tai gana svarbi detalė. Ji rodo, kad nereikėtų savarankiškai didinti lauro lapų kiekio tikintis geresnio rezultato. Mokslinis tyrimas neparodė, kad didesnis kiekis automatiškai suteikia didesnę naudą.

Kas slepiasi lauro lape?

Tyrėjai mano, kad galimą poveikį gali lemti įvairūs lauro lapuose esantys biologiškai aktyvūs junginiai, tarp jų polifenoliai ir kitos augalinės medžiagos.

Buvo svarstoma, kad šie junginiai gali būti susiję su gliukozės apykaita ir insulino veikimu. Tačiau tyrimas neatskleidė vienos konkrečios medžiagos, kuri būtų atsakinga už visą pastebėtą poveikį.

Ir būtent čia atsiranda tikroji paslaptis: mokslininkai pamatė įdomų rezultatą, tačiau dar negalėjo iki galo paaiškinti, kodėl jis atsiranda.

Tai reiškia, kad istorija apie lauro lapus dar nėra baigta.

Ar lauro lapų arbata gali duoti tokį patį rezultatą?

Čia reikėtų sustoti prieš darant skubotas išvadas.

Tyrimo dalyviai nevartojo įprastos lauro lapų arbatos. Jie gavo tiksliai pasvertą maltų lauro lapų kiekį kapsulėse.

Todėl iš šio tyrimo negalima teigti, kad puodelis lauro lapų arbatos sumažins gliukozę 20–26 procentais ar cholesterolį 30–40 procentų. Tokiam teiginiui reikėtų atskiro klinikinio tyrimo.

Taip pat svarbu nepainioti lauro lapų vartojimo su gydymu. Tyrime dalyvavę žmonės ir toliau vartojo gydytojų paskirtus vaistus.

Ką iš tikrųjų parodė šis tyrimas?

Šis tyrimas neįrodė, kad lauro lapai gydo diabetą ar aukštą cholesterolį. Tačiau jis parodė kai ką labai įdomaus.

Vos 30 dienų trukusiame tyrime žmonėms, sergantiems 2 tipo diabetu, lauro lapų vartojimas buvo susijęs su mažesniu gliukozės kiekiu kraujyje, mažesniu bendruoju ir LDL cholesteroliu bei kai kurių kitų lipidų rodiklių pagerėjimu.

Tai yra mokslinis signalas, o ne galutinis atsakymas.

Kadangi tyrimas buvo nedidelis ir trumpas, reikalingi didesni bei ilgesni tyrimai, kurie galėtų patvirtinti šiuos rezultatus ir išsiaiškinti, kurios lauro lapų medžiagos gali būti atsakingos už pastebėtą poveikį.

Paprastas prieskonis, apie kurį dar nepasakyta paskutinio žodžio

Galbūt todėl ši istorija ir yra tokia įdomi. Lauro lapas nėra egzotiškas augalas iš tolimų kraštų. Jį galima rasti beveik kiekvienoje virtuvėje.

Vis dėlto vienas nedidelis tyrimas parodė, kad šis paprastas prieskonis gali būti vertas daug rimtesnio mokslininkų dėmesio.

Ypač įdomu tai, kad vienu metu buvo pastebėti pokyčiai tiek gliukozės, tiek cholesterolio rodikliuose.

Ar tai reiškia, kad lauro lapas yra paslėptas vaistas, kurio niekas iki šiol nepastebėjo?

Ne.

Tačiau tai reiškia, kad kartais net paprasčiausi mūsų virtuvės produktai gali slėpti biologiškai aktyvių medžiagų, kurių poveikį mokslas dar tik pradeda suprasti.

Šaltinis: Khan A., Zaman G., Anderson R. A. Bay Leaves Improve Glucose and Lipid Profile of People with Type 2 Diabetes. Journal of Clinical Biochemistry and Nutrition, 2009;44(1):52–56.

Originalus mokslinis tyrimas – PubMed Central

Informacija yra šviečiamojo pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos, diagnozės ar paskirto gydymo.

Paslaugos

Individualios vaistažolių formulės.

karolis@paszolininka.lt

© 2026. Visos teisės saugomos.

IV Karolis Petraitis PAŽYMA Nr. 1502687

Paslaugų teikimo sąlygos

Privatumo politika

Siuntimo ir grąžinimo politika